- suskius
- sùskius, -ė smob. (2)
1. žr. 2 suskis 4: Sùskius ans: ne torų tvėrės, ne gyvolio užlaikė DūnŽ.
2. Kv žr. 2 suskis 5: Tai gerai pamokei tą suskių Senvaitį rš. Tu mat tuo suskium tiki, su visais šlaitais, tik pati dantyse! Žem.
3. žr. 2 suskis 6: Kaimynas, sùskius, pajuto, svirno dureles užsuko JD894.
◊ sùskiaus ìšpera keik. nenaudėlis: Kas išdrįsiąs žiūrėti pro šoninį langą arba braškintis pro jį – būsiąs, suskiaus išpera, vietoje nukeptas kaip žąsinas B.Sruog.
Dictionary of the Lithuanian Language.